04.09.13

Meldinės nendrinukės teritorijose – šienavimo darbai ir iššūkiai


Vėlyva vasara ir pirmosios rudens dienos projekto „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“ teritorijose – pats gamtotvarkos darbų įkarštis. 

Dižiausioje projekto teritorijoje, Kliošių kraštovaizdžio draustinio šlapiose Tyrų pievose šienavimo darbai dar nesibaigė. Dėl sudėtingų darbo sąlygų nukentėjo projekto partnerio Kretingos miškų urėdijos šienapjovė. Tačiau, urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys patikino, kad techniką netruks pataisyti ir miškininkai galės grįžti prie darbo. Tyruose jau nušienauta, sugrėbta ir surulonuota apie 250 ha pievos. Susitarus su Juknaičių katiline, biokuro gamybai išvežtos 128 tonos žolės. 

Tulkiaragės pievose su nendrynais kovoja projekto partneris UAB Goldengrass. Situacija Tulkiaragėje šią vasarą buvo itin nepalanki lauko darbams. Praeitais metais užtaisytos pylimo pralaužos šiemet ir vėl buvo pralaužtos dvejose vietose. Pro gilias pralaužas į pievą skverbėsi vanduo. Projekto partneris ir šį kartą užtaisė perlaužas, tačiau šlapioje teritorijoje net pažangiai technikai tapo sudėtinga manevruoti. Nors projekto partneriui ir pavyko nušienauti nemažą dalį teritorijos, dideliame nendrynų plote šienavimo darbai tebevyksta.

Šyšos polderio, Rupkalvių pievose situacija sudėtinga jau kelerius metus. Privačių žemių savininkai savo nuganomas ar šienaujamas teritorijas deklaruoja agrarinės aplinkosaugos išmokoms gauti. Natura 2000 išmokoms deklaruotas pievas sutvarkyti, nušienaujant ir išvežant nupjautą žolę reikia iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. Neatlikus šių įsipareigojimų laiku, ūkininkai rizikuoja negauti išmokų, kurios bent iš dalies padengia šienapjūtės darbų išlaidas. Tuo tarpu meldinės nendrinukės projekto komanda, kiekvienais metais suburianti ūkininkus bendrai diskusijai apie teritorijos gamtinių sąlykų keliamus iššūkius, prašo atidėti šianavimą paskutinėms dienoms ir leisti meldinėms nendrinukėms netrukdomoms išvesti antrąją jauniklių vadą. Tačiau šienauti pievas paskutinėmis liepos dienomis yra rizikinga. Dėl dažno lietaus, šienavimo technikai tampa neįmanoma įvažiuoti į pievas, o nušienauta sušlapusi žolė praranda savo vertę, tiek naudojant ją pašarui tiek ir parduodant biokuro gamybai. Aplinkos viceministras šiemet kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas išimties tvarka atidėti šienavimo terminą šiose teritorijose iki rugsėjo 30 d. Toks leidimas, deja, nebuvo duotas. Baltijos aplinkos forumas sutikusiems pavėlinti šienavimą vietos ūkininkams padėjo nušienauti 47 ha pievų. Šienavimo terminų klausimas Šyšos polderio pievose išlieka opus.

Prie Žuvinto ežero esančiose šlapžemėse šiais metais sąlygos gamtotvarkai nėra labai palankios. Pievose prie ežero laikosi pakilęs vanduo. Todėl šienavimo ir biomasės išvežimo darbai yra vykdomi tik tose projekto teritorijos vietose, kur ežero vanduo neapsemia žolės. Projekto komandai pavyko nušienauti apie 60 ha šlapžemių. Iš nušienautos žolės bus gaminamos biokuro granulės. Granulių gamyba yra viena iš projekto demonstracinių veiklų, kuri bus atliekama Žuvinto biosferos rezervate. 

Šienavimas šlapiose projekto teritorijų pievose yra nemenkas iššūkis projekto komandai. Tačiau gamtotvarkos darbai šiose teritorijose kasmet užtikrina keliais šimtais hektarų daugiau globaliai nykstančiai meldinei nendrinukei perėti tinkamų buveinių. 

Daugiau apie projektą skaitykite čia.

Nuotr. Žymanto Morkvėno


burberry outlet online