Retas paukštis pavojuje: sutiktuvių įspūdžiai
Šiaip jau įprastas vaizdas šiuo metų laiku – balti šieno rulonai pievose kelyje Šilutė–Rusnė gamtininkui yra širdį veriantis.
Į Rusnę mūsų Baltijos aplinkos forumo komanda važiavo žinodama, jog prieš kelias dienas buvo nušienauti ir tie plotai, kuriuose girdėti trys giedantys meldinės nendrinukės patinėliai.
Pasak nuo praėjusios savaitės čia dirbančios lietuvių mokslininkų grupės, meldinės nendrinukės į perimvietes šiemet sugrįžo vėliau ir jų dar mažiau nei pernai.
Tyrų pelkėje ir Šyšos pievose jų priskaičiuotos vos kelios dešimtys. Žuvinte šiemet gieda keturi patinėliai. Iš to daroma išvada niūri – Lietuvoje ir visame pasaulyje jos ir toliau nyksta.
„Jei nepradės lyti ir vėjas nesustiprės iki 10 m/s, turėtume pamatyti", – prieš pajudant iš Rusnės, simbolinių į deltą sugrįžusio perėti paukščio sutiktuvių dalyvius patikina Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės atstovas Lietuvoje Žydrūnas Preikša.
„Tokie dideli viksvynų plotai kaip čia Šyšoje – pasaulyje yra labai retas dalykas", – į banguojančią žalią jūrą, kurią savo namais renkasi šie paukščiai, mosteli jis mums išsirikiavus ant takelio ties Rupkalviais.
Nuo apniukusio dangaus patamsėjusi pieva primena instrumentus derinantį orkestrą – tiek įvairių vėjo sklaidomų balsų, tarp kurių meldinės nendrinukės kol kas negirdėti. Susitelkusių mokslininkų veidai ir iš kišenių traukiami miniatiūriniai garsiakalbiai byloja, kad teks apsišarvuoti kantrybe. „Kai taip šalta, jos gieda tyliau ir pasislėpusios giliai viksvynuose, tad norint jas pamatyti, tenka kviesti", – prie mobiliojo telefono su giesmės įrašu jungdamas garsiakalbius prataria Renatas Jakaitis. Rengiantis šiam paukščiui svarbių buveinių tvarkymo darbams jis dalyvauja vykdant meldinės nendrinukės rūšies apskaitą.
Gerai įsiklausę pagaliau išgirstame į įrašą atsiliepiantį pratisą, į kurkimą panašų „errrr" ir ton pusėn nukrypsta visi žiūronai. Po akimirkos nuaidi džiugus „Matau!" ir per būrelį nuvilnija šurmulys – vienas per kitą varžomės dėl vietos prie teleskopo.
Nors vėjuota ir apniukę, mažos gamtininkų gudrybės ir didelė mūsų kantrybė pasiteisina – vieną patinėlį pamatome giedantį ir besidairantį pasilypėjusį ant geltono vilkdalgio, o kitą – pašiauštomis plunksnomis tolumoje besisupantį ant liaunos viksvos.
Šios birželio savaitės meldinėms nendrinukėms – gyvybiškai svarbus metas, nes žolynuose susuktuose lizduose susigūžę jaunikliai jau yra maždaug 8-10-ties dienų. Galima teigti, jog Šyšos ūkininkų rankose – ne tik Lietuvoje perinčios, bet ir viso pasaulio meldinės nendrinukės likimas. Todėl būtina atidėti viksvynų šienavimą bent iki liepos pradžios.
Meldinės nendrinukės apsaugai skirto projekto vadovas Žymantas Morkvėnas sako, kad susitikimai su vietos ūkininkais teikia vilčių – jie domisi, klausia ir tariasi, kaip ir kada geriau šienauti, kad Nemuno deltoje vietos užtektų ir žmonėms, ir paukščiams.
Ž. Morkvėno nuotraukoje – šienaujamos Šyšos pievos, sutiktuvių dalyviai ir į Nemuno deltą sugrįžusi meldinė nendrinukė.
Išsamiau apie šio nykstančio paukščio apsaugą www.meldine.lt
Sutiktuvių akimirkos nuotraukų galerijoje čia.
