Projekte dalyvavo Baltijos jūrą juosiančios šalys. Įdomu tai, kad šįkart į atskiras šalis buvo žiūrėta ne kaip į teritoriją su siena, bet, kaip į žemes, kurias jungia tos pačios upės. O siekiant, kad upėse būtų pasiekta gera vandens kokybė, dažnai būtinas bendradarbiavimas tarp šalių. Taip pat buvo svarstoma, aktualesnė valdininkams problema – kaip integruoti baseininį valdymą į šalies teritorinį planavimą bei visuomenės aktyvumo didinimas, mažinant vandens taršą.

Projekto veiklos

• Vandens išteklių apsauga ir valdymas Europos Sąjungoje, o ir Lietuvoje, organizuojami upių baseinų pagrindu. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti gerą vandens kokybę tam tikrame upės baseine, neretai turi bendradarbiauti skirtingų administracinių teritorijų ir šalių, priklausančių tam upės baseinui, atstovai, pvz. Nemuno atveju - Lietuva, Baltarusija ir Rusija. Tai sudaro problemų, ypač, kai reikia bendradarbiauti su ne ES šalimis, kurioms negalioja ES nuostatos (konkrečiai – Bendroji vandens politikos direktyva, 2000/60/EB).
• Valdymui palengvinti, upių baseinai su panašiomis savybėmis gali būti apjungti į vieną upės baseino rajoną. Lietuvoje išskirti 4 upių baseinų rajonai (UBR), sudaryti iš vieno ar kelių upių baseinų: Ventos, Lielupės, Dauguvos, Nemuno. Kiekvienam upės baseino rajonui turi būti sudarytas valdymo planas ir pasirinktos priemonės gerai vandens kokybei pasiekti.
• Dar vienas svarbus baseininio valdymo elementas – visuomenės dalyvavimas, svarstant baseininio valdymo planus.

Partneriai

Projekte dirbo 16 partnerių iš šių šalių: Suomija, Baltarusija, Estija, Latvija, Lietuva, Rusija, Švedija.     

Suomijos aplinkos institutas (SYKE) (projekto koordinatorius)

Kontaktai

Justė Buzelytė
Aplinkosaugos specialistė
Tel. +370 5 215 9287
E-mail: juste.buzelyte[at]bef[dot]lt

Trukmė

2005/06 – 2008/04

Parama

iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (Europos regionų plėtros fondas) kartu su Baltijos jūros regiono BSR INTERREG III B programa